Paieška

 Apklausa
Ar reikia Lietuvoje sugrąžinti mirties bausmę?

Taip, nes kitokiais būdais nusikaltėliai jau nesuvaldomi
Ne, nes tai prieštarauja žmogaus teisėms
Ne, nes mirties baimė nestabdo nusikalstamumo
Neturiu nuomonės
Man tas pats


 Varduvininkai
Daugailė, Leonas, Liūtas, Liutauras, Vykintas

 Reklama












 Gyvenimas

Šypsena

Grįžusi namo nusiaunu dieną išnešiotus batus. Kojos tarsi suakmenėjusios ir jau niekur nebenori eiti. Rankos tarsi nulaužtos medžio šakos siekia pakabos spintoje. Nepasiekia. Rūbai lieka netvarkingai išdraikyti ant sofos. Ant jos jau niekas nebesėdi. Gal ir nesėdės. Pirštai budrūs. Mikliai lakstydami po klaviatūrą jie lyg metraštininkas registruoja šią dieną. Protas kažkur toli. Širdis pavargus. Pirštai objektyvūs scenografai – šalti, bejausmiai, lakstantys negyvais mygtukais.

Pradžia. Rytas. Blyški aušra.

Kam tiek kvailų apibūdinimų, kai ir taip aišku, kada prasideda diena. Pirštai ne poetai. Rašo tiksliai.

Rytas. Pirmieji saulės spinduliukai pakutena lūpas. Mmmm, saldu. Pirmas šypsnys saulytei. Mandagumas verčia sveikintis. Jokios minties. Prausiuosi, rengiuosi, einu, važiuoju, maloniai nusišypsau, važiuoju, einu, atsisėdu.

Vis dar rytas. Kažkas man kažkada sakė: „Jei gyvenimas tau nesišypso, nusišypsok jam tu“. Įkyriai šypsausi savo gyvenimui. Pasirodo, tai įkyru ne tik mano kvailai egzistencijai.

„Jūsų nuolatinė šypsena dirgina mane“.

Šypsnys dingsta. Trumpam. Turbūt jau raumenys įsitempę ir nesišypsoti negaliu.

„Jūsų nuolatinė šypsena  mane nervina“.

Šypseną keičia juokas, juoką – šypsena. Jau diena. Vis dar šypsena. Ir  juokas.

„Jūsų nuolatinė šypsena dirgina mano psichiką“.

Šiek tiek skaudu. Lietui tyliai barbenant į langą  aš kuriu kitų svajones, kitų fantazijas. Savų bijau. Jos pernelyg tolimos. Per daug gražios. Neišsipildančios. Nenoriu žinoti atsakymo. Nenoriu, kad kas nors žinotų atsakymą. Nenoriu nutraukti ne savo fantazijos. Lietus tyliai barbena į langą.

„Jūsų nuolatinė šypsena mane erzina“.

Skaudu. Man nereikia, kad šypsotųsi gyvenimas. Man reikia tų žaviai užsilenkiančių lūpų kampučių. Man reikia tų maloningų akių. Reikia. Man.

„Jūsų nuolatinė šypsena dirgina mano psichiką“.

Manęs niekam nereikia. Nereikia nei akių, nei lūpų, nei mano šypsotis nesugebančio gyvenimo. Kartu. Akys nori užsimerkti. Nesinori matyti. Tegu užsimerkia sielos akys. Nesinori praregėti.

„Jūsų nuolatinė šypsena erzina“.

Kuriu kitų fantazijas. Sekasi nekaip. Tai ne mano gyvenimas. Aš vagiu svetimą. Nebevogsiu.

„Jūsų nuolatinė šypsena dirgina“.

Vakaras. Veidrodis. Kažkodėl sunku nusišypsoti sau. Netikrumo iškreiptas veidas nesukelia teigiamų emocijų. Gyvenimas jau seniai dingo už horizonto. Nebėra prasmės jam šypsotis.

„Jūsų nuolatinė šypsena mane erzina“.

Iš tikrųjų, gal jos ir nereikia.

Versija spausdinimui
 
Rekomenduok straipsnį draugams
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju

2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
 Renginių anonsai

 Rekomenduok draugui

 Femina.lt draugai
  
friend  Geros atostogos
friend  Pažintys.tv
friend  Naujienos Online
friend  EB
friend  Gap.lt
friend  Mintys.lt
friend  Reginospalepe.com

 Reklama



femina.lt